Sudarydamos sutartį šalys susitaria dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų. Sutartyje šalys numato sutarties objektą, kainą, aptaria koky­bės klausimus, atsiskaitymo tvarką, ginčų sprendimo būdus ir t. t., t. y. pačios sau susikuria normas, kurių privalo laikytis. Tai yra sutarties są­lygos.

Teisės doktrinoje sutarties sąlygas įprasta skirstyti į esmines, įpras­tines ir  atsitiktines.

Esminės sąlygos yra tokios sąlygos, kurios būtinos ir pakankamos tam kad sutartis būtų sudaryta ir sukurtų šalims teises ir pareigas. Su­tartis nebus laikoma sudaryta, kol nebus suderintos visos esminės sutartiėss sąlygos. Todėl labai svarbu nustatyti, kokios konkrečios sutarties sąlygos yra esminės.

Pirma, esmine kiekvienos sutarties sąlyga yra laikytinas jos dalykas. Jei dėl jo šalys nesusitarė, nėra ir sutarties. Pavyzdžiui, negalima suda­ryti statybos rangos sutarties, jei jos šalys nesusitarė, koks statinys turi būti pastatytas. Bet vien tik dalyko nurodymas sutartyje ne visada yra pakankamas pagrindas pripažinti sutartį galiojančia.

Antra, esminėmis sutarties sąlygomis yra laikytinos sąlygos, kurios įstatyme arba kitame teisės akte nurodytos kaip esminės.

Trečia, esminėmis sąlygomis pripažįstamos sutarties sąlygos, kurios yra privalomos konkrečioms sutarčių rūšims, be kurių tokios sutartys negalėtų egzistuoti. Ketvirta, esminių sutarties sąlygų rūšimi galima laikyti „subjekty­viai egzistuojančias esmines sąlygas", t. y. tokias, be kurių šalis nenori sudaryti sutarties. Jos neturi prieštarauti įstatymui.

Statybos rangos sutartyse labai svarbi yra kaina. Kaina gali būti nustatyta šalių, norminiais aktais, pagal kitus galimus kriterijus. Sutarties terminas-  taip pat viena iš pagrindinių sutarties sąlygų.

Sutarties įvykdymo terminas yra ribojimas laiko atžvilgiu: tik pasi­baigus terminui kreditorius įgyja reikalavimo teisę, o skolininkas - vyk­dymo pareigą. Taigi įvykdymo terminas lyg ir subrandina šalių teises ir pareigas pagal sutartį.

Kitaip nei esminės sutarties sąlygos, įprastinės ir atsitiktinės sąlygos neturi tiesioginės įtakos sutarties sudarymui. Maža to, įprastinių sąlygų nėra net ir poreikio įtraukti į sutartį, nes jos suformuluotos įstatyme arba kitame norminiame  akte. Atsitiktinės  sąlygos taip pat neturi reikšmės sutarties sudarymui, bet jos, kitaip nei įprastinės, kurios sutartyje nebūtinai turi būti, sutartyje turi būti, t.y. šalys turi jas įtraukti.

Šalys sutartyje dažnai aptaria pagrindinius klausimus, kurie joms kyla ją sudarant. Kiti neįtraukiami į sutarties tekstą arba net neaptariami žodžiu todėl, kad šalys dėl savo gyvenimo patirties, susiklosčiusių tarpusavio santykių ar  kitų priežasčių turi juos omenyje, bet nemano esant reikalinga sutartį. Taigi šios sąlygos taip pat yra sudedamoji sutarties dalis, nors  sutarties tekste ir nėra aiškiai suformuluotos.

Sutartyje aiškiai išreikštos (nurodytos) sąlygos yra tokios, kurios suformuluotos rašytiniame tekste arba kurias šalys aptarė žodžiu. Nenumanomomis laikomos tokios sutarties sąlygos, kurios rašytiname sutarties tekste nors ir nenurodytos ar šalių žodžiu neaptartos, tačiau kurias, protinga ir sąžininga pripažinti sudedamąja sutarties dalimi.

Rekomenduoti straipsnį...