| Rangos sutarčių ypatumai |
|
Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Bendrąsias rangos sutartį reglamentuojančias teisės normas, apibrėžiančias rangos sutarties esminius bruožus, šalių teises ir pareigas, jų atsakomybę nusako Civilinis kodeksas.
Ši sutartis konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Sutarties sąlygos nustatomos šalių susitarimu, tačiau tam, kad sutartis būtų laikoma sudaryta, šalys turi susitarti dėl esminių jos sąlygų, t. y. dėl sutarties dalyko. Esmine rangos sutarties sąlyga laikomas ir šalių susitarimas dėl rangos įvykdymo terminų, t. y. sutartyje turi būti nustatoma darbų atlikimo pradžia ir pabaiga, taip pat gali būti susitarta ir dėl tarpinių terminų. Sutarties kaina nelaikoma rangos sutarties esmine sąlyga, išskyrus kai kurias rangos sutarčių rūšis, pavyzdžiui, statybos rangą arba rangos darbus, finansuojamus iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Nuo paslaugų sutarčių rūšių rangos sutartis skiriasi tuo, kad šios sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, tuo tarpu paslaugų dalykas - nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Rangos sutarties atveju visuomet sukuriamas vienoks arba kitoks materialus objektas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį. Paslaugų sutarties atveju svarbiausi yra atliekami veiksmai - teikiamos paslaugos, kai joks materialus rezultatas nesukuriamas. Sutarties šalys - rangovas bei užsakovas, kurių nesieja darbo, pavaldumo (subordinacijos) ar kitokie priklausomybės santykiai. Bendra taisyklė, jog rangovu ir užsakovu gali būti bet kuris civilinės teisės subjektas - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog rangovams, atsižvelgiant į atskiros rangos sutarties rūšį, taikomi specialūs reikalavimai, dažniausiai susiję su rangovo kvalifikacija, įgūdžiais, patirtimi. Tam tikrus rangos darbus gali atlikti tik asmenys, turintys tam valstybės išduotą licenciją ir pan. Rangos sutarčiai būdinga tai, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai arba rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai jų atžvilgiu rangovas tampa generaliniu rangovu. Jei rangovas sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovus pažeisdamas įstatymų arba sutarties nustatytas taisykles, jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, o subrangovams - už užsakovo neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles. Jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimų. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis turi savų ypatumų, išskiriančių šią sutartį iš kitų rangos rūšių ir lemiančių jos atskirą reglamentavimą; darbai šios sutarties pagrindu atliekami tiesiogiai objekto buvimo vietoje; specifinis šios sutarties dalykas, subjektinė sudėtis (sutarties šalys - investicinės veiklos dalyviai, statybinės organizacijos ir kt.); sutartinių santykių tarp užsakovo ir rangovo tęstinumas; aktyvus šalių bendradarbiavimas vykdant sutartį; dažnai pasitaikantis generalinių rangovų ir subrangovų dalyvavimas; specialių norminių aktų, reguliuojančių statybos rangos teisinius santykius, sistema (Lietuvoje statybos rangą reglamentuoja galiojantis civilinis kodeksas, statybos įstatymas, kiti poįstatyminiai aktai). Statybos rangos sutarties pagrindu atliekami statybos darbai yra vienas pagrindinių nekilnojamojo turto sukūrimo ir gerinimo priemonių. Be to, statybų metu sukurti objektai yra individualaus pobūdžio, paprastai skirti ilgalaikiam naudojimui (eksploatacijai). Objektų statyba yra techniškai sudėtingas, ilgai trunkantis, nemažai lėšų kainuojantis ir su šalių rizika susijęs procesas. Todėl šalis turi atidžiai pasirinkti kontrahentą ir aiškiai, išsamiai sureguliuoti tarpusavio teises bei pareigas sudaromoje statybos rangos sutartyje. |
| < Atgal | Pirmyn > |
|---|




