Civilinio kodekso 6.156 straipsnis sako, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei.  Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija. Nestudijuojant civilinio kodekso ir kitų norminių dokumentų, kurie reglamentuoja sutarčių sudarymą, galima iš vieno sandorio patirtį nuostolių, kurie galbūt būtų lemtingi mažai įmonei.

Taip pat reikia nepamiršti, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Statybos rangos sutarčių šalių bendrojo pobūdžio pareigos: elgtis sąžiningai, bendradarbiauti (kooperuotis), vykdyti sutartį kuo ekonomiškiau. Šį bendradarbiavimo pareiga apima:

1.      Vienos šalies pagalba kitai šaliai įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas;

2.      Informacijos, reikšmingos sutarties vykdymui, teikimas kitai šaliai;

3.      Nedelsiant pranešti kitai šaliai apie kliūtis vykdant sutartį ir imtis priemonių joms pašalinti.

Ekonomiškumo principas- vykdyti sutartį pačiu racionaliausiu būdu ir priemonėmis, kad nei viena šalis nepatirtų nepagrįstų ir nenumatytų išlaidų.

Sutartyje, kaip minėjau, labai svarbu susitarimas dėl dalyko (ob­jekto pastatymo, rekonstravimo ar remonto), terminų ir kainos. Sutar­tyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normaty­viniai statybos dokumentai), taip pat kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus. Statybos rangos sutarties dokumentus paprastai sudaro pati sutartis, jos sąmata, statinio projektas bei kiti parengti ir šalių suderinti techniniai doku­mentai.

Specifinės rangovo teisės ir pareigos:

1.      preziumuojama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose, nebent sutartis numato ką kita;

2.       rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyviniu statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutar­ties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Rangovui statybos metu pada­rius išvadą, kad būtina atlikti papildomus statybos darbus, ne­numatytus techniniuose dokumentuose, ir dėl to padidinti su­tarties kainą, privalo nedelsdamas apie tai pranešti užsakovui ir laukti jo nurodymų. Užsakovui nepateikus atsakymo, ran­govas turi teisę sustabdyti darbus ir reikalauti atlyginti nuosto­lius;

3.       rangovas  privalo  pristatyti  statybai  reikalingas  medžiagas, įrenginius, detales ir kitokias konstrukcijas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tai daryti yra užsakovo pareiga;

4.       rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jei­gu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 proc;

5.      rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, pri­valo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nu­statytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų.

Specifinės užsakovo teisės ir pareigos:

1.      užsakovas privalo laiku suteikti žemės sklypą statybai (statybvietę);

2.      sutartyje numatytais atvejais ir tvarka užsakovas taip pat pri­valo perduoti rangovui naudotis pastatus arba įrenginius, tei­kti krovinių vežimo paslaugas, įrengti laikinus energijos arba vandens tiekimo tinklus, gauti reikalingus leidimus, suteikian­čius teisę atlikti rangovui tam tikrus darbus, bei teikti kitas su­tartyje numatytas paslaugas;

3.      užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų staty­bos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą pagal CK 6.689 straipsnį. Įgyvendinda­mas šią teisę užsakovas neturi teisės kištis į rangovo ūkinę komercinę veiklą (rangovo nepavaldumo užsakovui princi­pas). Statybos įstatymo 30 straipsnis numato, kad statinio sta­tybos techninė priežiūra yra privaloma, išskyrus atvejus, kai atliekamas statinio paprastesnis remontas, nes kitaip rango­vas, netinkamai vykdęs sutartį, gali remtis aplinkybe, kad už­sakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros (CK 6.689 str.);

4.      užsakovas, vykdydamas savo pareigas bei įgyvendindamas tei­ses, susijusias su statybos priežiūra ir kontrole, pasitelkia pro­jektuotoją ir kitus asmenis (inžinierių, konstruktorių, konsul­tantą). Taigi užsakovas, padedamas kvalifikuotų asmenų, gali kontroliuoti, kaip vykdomas statinio projektas, įgyvendinama statinio architektūra;

5.       užsakovas privalo sumokėti už visus iki konservavimo atliktus darbus, taip pat atlyginti išlaidas, susijusias su darbų nutrau­kimu ir objekto konservavimu, įskaitant į jas naudą, kurią rangovas gavo arba galėjo gauti dėl nutrauktų darbų. Taigi statinio konservavimo darbai faktiškai atliekami užsakovo lėšomis. Toks būtinumas stabdyti darbus kyla dėl įvairių priežasčių, ne visuomet dėl vienos iš šalių valios.

Nepaisant visų išvardintų užsakovo funkcijų, abi sutarties šalys privalo bendradarbiauti (kooperavimosi parei­ga). Sąžiningas šalių bendradarbiavimas reiškia padėjimą viena kitai įgyvendinti teises ir pareigas, taigi kontrahentui užtikrinama galimybė vykdyti įsipareigojimus.

Pagal CK 6.694 straipsnį gavęs rangovo pranešimą apie pasirengi­mą perduoti atliktų darbų rezultatą užsakovas privalo nedelsdamas pa­prastai savo lėšomis pradėti priimti darbus. Atsižvelgiant į statybos ran­gos darbų pobūdi prieš priimant rezultatą turi būti atliekami bandymai ir kontroliniai matavimai. Darbų perdavimas ir pri­ėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame rašoma atsisakymo žyma ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas nega­liojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose arba sutartyje numatytų statybos darbu rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). Jei statiniai ir įrenginiai rekonstruojami, rangovas atsako už statinio arba įrenginio patikimumo, patvarumo ar atsparumo sumažėjimą ar netekimą. Rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavi­mų. Dėl tų nukrypimų kilus ginčui, įrodinėjimo našta, kad nukrypimai neturėjo įtakos darbų kokybei, tenka rangovui. Statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį pri­ims užsakovas, pagal Civilinio Kodekso 6.682 straipsnį tenka rangovui. Nuo atskirų darbų etapų priėmimo momento užsakovui pereina tos darbų dalies žuvimo arba sugedimo rizika, išskyrus atvejus, kai tai atsitinka dėl ran­govo kaltės. Rangovas neatsako už statybos objekto arba jo dalies žu­vimą (sugedimą) vieninteliu atveju - esant užsakovo kaltei, kai tai atsi­tinka dėl užsakovo medžiagų netinkamos kokybės ar dėl užsakovo ne­tinkamų nurodymų - tuomet rangovas turi teisę reikalauti sumokėti sutartyje numatytą darbų kainą avansu.

            Rangovui su užsakovu tariantis dėl medžiagų tiekimo į statybos vietą. Dažnai pasitaiko atvejų, kai medžiagas į statybos aikštelę nori tiekti pats užsakovas, teikdamas, kad prekybos taškuose turi nuolaidų ir gali medžiagas pristatyti pigiau. Žinoma, tai visiškai nenaudinga rangovui, kadangi pirkdamas medžiagas didesniais kiekiais rangovas taip pat gauna nuolaidas. Be to kiekvienoje statybos bendrovėje yra tiekimo skyrius, kurio pareiga tiekti medžiagas. Medžiagas perkant užsakovui jie netenka darbo, mažėja įmonės netiesioginės išlaidos nuo statybos kainos ( į medžiagų kainą įeina ir medžiagos pristatymas į statybos aikštelę, jos pakrovimas, iškrovimas ir sandėliavimas). Civilinis kodeksas šiuo klausimu teigia:

1. Statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga. Sudarant statybos rangos sutartį būtina įtraukti vieną iš punktų, kad jei medžiagas teikia pats užsakovas, jis privalo pristatyti jas į statybos aikštelę bei priėmimo – perdavimo aktu perduoti jas rangovui. Arba apmokėti rangovui už medžiagų pristatymą, pakrovimą, iškrovimą ir sandėliavimą.
2. Šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis.
3. Jeigu defektai, numatyti šio straipsnio 2 dalyje, yra nustatyti užsakovo pateiktose medžiagose ar įrengimuose ir užsakovas atsisako juos pakeisti, rangovas privalo nutraukti sutartį ir pareikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Šis punktas yra vienas iš svarbiausiu praktikoje, sudarant statybos rangos sutartis. Daugelyje atveju rangovui  norint išlaikyti gerus santykius su užsakovu tenka priimti užsakovo teikiamas medžiagas, o paskui kyla problemų dėl jų blogos kokybės nustatymo.
4. Rangovas neturi teisės naudoti užsakovo pateiktų medžiagų savo poreikiams, jeigu rangos sutartis nenumato ko kita.

Jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų. Tokiais atvejais ekspertizės išlaidas apmoka ta šalis, kuri reikalavo skirti ekspertizę, o jeigu ji buvo paskirta abiejų šalių susitarimu, – abi šalys lygiomis dalimis.

Jei užsakovas teikia netinkamus produktus ar duoda neteisingus nurodymus, rangovas privalo įspėti užsakovą ir kol gaus nurodymus, sustabdyti darbus. Jeigu užsakovas nevykdo rangovo prašymų, dėl kurių gali kilti grėsmė aplinkiniams ar būtų iš esmės pažeisti statybos dokumentuose nurodyti normatyvai, rangovas privalo sutartį nutraukti. Statybos praktikoje daugiausiai pasitaikantis reiškinys, kai užsakovas visada skolingas rangovui, todėl išlaikyti aukščiau išvardintas pozicijas yra labai sudėtinga. Rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių.

Ne vienas rangovas ar užsakovas savo kailiu patyrė, jog galutinė statybos kaina nuo numatytos sąmatoje gali gerokai skirtis. Ir paprastai užsakovo nenaudai. Todėl tik būdami apdairūs derybose ir aklai nepasikliaudami statybininkų geranoriškumu gali išvengti nemalonios staigmenos. Dažnai suma sąmatose skiriasi nuo faktinės kainos. Tai joks kriminalas, nes statybų eigoje gali atsirasti nenumatytų darbų ir sąnaudų. Jei rangovas sugeba pagrįsti, kam reikalingi papildomi pinigai, papras­tai užsakovas neatsisako jų mokėti. Tačiau būna atvejų, kai statybininkai bando manipuliuoti papil­domais darbais. Tuomet tarp abiejų šalių atsiranda trintis. Todėl būsimus darbus būtina kuo detaliau aptarti ir juos aprašyti prieš pasirašant sutartį.

Dažnai būna neteisūs ir patys užsakovai, ypač sąmata sudarinėjama dar neturint konkretaus rangovo. Labai dažnai rangovo ir užsakovo interesai susikerta dėl papildomų, sąmatinėje dokumentacijoje nenumatytų darbų. Jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose. Rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Rangovas, neįvykdęs nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas.

Užsakovas turi teisę daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje numatytos bendros statybos darbų kainos ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio. Šalys gali sutartyje numatyti ir kitokias sutarties dokumentų pakeitimo sąlygas.

 Rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų.

Rangovas turi teisę reikalauti atlyginti protingas išlaidas, padarytas dėl sutarties dokumentų defektų nustatymo ir pašalinimo.

Laikoma, kad sutarties įvykdymas rangovui yra apsunkintas (iš esmės pasikeičia sutartinių prievolių pusiausvyra), jeigu ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška darbų kaina padidėjo daugiau negu 15 proc. Kitaip tariant sutartis laikoma rangovui suvaržyta, jeigu:

1.      Tos aplinkybės (kainų padidėjimas) atsiranda arba rangovui tampa žinomos po sutarties sudarymo;

2.      Kainų padidėjimo rangovas sutarties  sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

3.      Tų aplinkybių  (kainų padidėjimo) rangovas negali kontroliuoti;

4.      Rangovas nebuvo prisiėmęs tų kainų padidėjimo rizikos.

Daug problemų kyla tarp rangovo ir užsakovo perduodant ir priimant atliktus darbus.

Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų numatytais atvejais priimant statybos darbų rezultatą dalyvauja atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai. Užsakovui, iš anksto priėmusiam atskiro darbų etapo rezultatą, pereina šio rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, išskyrus atvejus, kai tai įvyko dėl rangovo kaltės. Jeigu užsakovas pradeda naudotis statiniu iki jo priėmimo, statinio atsitiktinio žuvimo rizika tenka užsakovui, jei sutartis nenustato ko kita. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.

Nereikia pamiršti, kad užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų. Tokiais atvejais ekspertizės išlaidas apmoka ta šalis, kuri reikalavo skirti ekspertizę, o jeigu ji buvo paskirta abiejų šalių susitarimu, – abi šalys lygiomis dalimis. Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, kai užsakovas vengia priimti atliktą darbą, rangovas turi teisę pasibaigus mėnesio terminui nuo tos dienos, kurią pagal sutartį darbai turėjo būti priimti, ir du kartus raštu įspėjęs užsakovą parduoti darbo rezultatą, o gautą sumą, atsiskaitęs visus sau priklausančius mokėjimus, užsakovo vardu sumokėti į depozitinę sąskaitą (civilinio  kodekso 6.56 straipsnis). Kai dėl užsakovo vengimo priimti atliktus darbus praleidžiamas darbo rezultato perdavimo terminas, darbo rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina užsakovui nuo to momento, kada rezultatas pagal sutartį turėjo būti perduotas užsakovui.

  Užsakovui, iš anksto priėmusiam atskiro darbų etapo rezultatą, pereina šio rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, išskyrus atvejus, kai tai įvyko dėl rangovo kaltės. Jeigu užsakovas pradeda naudotis statiniu iki jo priėmimo, statinio atsitiktinio žuvimo rizika tenka užsakovui, jei sutartis nenustato ko kita.

Rekomenduoti straipsnį...