Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai:

1. ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;
2. 2 ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės;
3. 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;
4. 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;
5. ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

 Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Be to vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Kai sutartį iš esmės pažeidusi šalis iki sutarties nutraukimo buvo pasiūliusi ją įvykdyti, tačiau šis pasiūlymas buvo pareikštas pavėluotai arba dėl kitų priežasčių neatitinka sutarties reikalavimų, nukentėjusi šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiūlymą įvykdyti sutartį, arba toks pasiūlymas neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo.

Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taip pat sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

Sutartims pasibaigus lieka galioti sąlygos reglamentuojančios kokybė garantiją. Pagal šiai dienai galiojančius Lietuvos respublikos įstatymus rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per:

1. penkerius metus;
2. dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.);
3. dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.

Nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Sutarties šalys turi teisę įstatymų nustatytą garantinį terminą savo susitarimu pratęsti.Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Garantinis terminas sustabdomas tiek laiko, kiek objektas negalėjo būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas. Užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui.

Būtina pažymėti, kas statinyje naudojamų statybos produktų ir įrenginių, kurie nesusiję su esminiais statinio reikalavimais išskyrus statybos produktus  ir įrenginius, kurie paslėptose statinio konstrukcijose), garantinis terminas yra nustatomas tiekėjo išduodamose dokumentuose.

Statybos rangos sutartyje dažnai numatomos baudos ir rangovui ir užsakovui už sutartinių įsipareigojimų nesavalaikių  įvykdymo arba neįvykdymo. Netesybos gali būti – baudos arba delspinigiai. Dažnai sutartyse daroma klaida, kai užsakovas ar rangovas reikalauja ir netesybų ir nuostolių. Taip pat negalima reikalauti ir netesybų ir realiai įvykdyti sutartį, išskyrus atvejus, kai praleistas sutartinių įsipareigojimų terminas. Be to teismas gali netesybas sumažinti.

Rekomenduoti straipsnį...